Kuršiai – viena žymiausių baltų genčių, apie V a.-VI a. pradžią susiformavusi Baltijos pietrytiniame pajūryje. Tuo metų Kuršių apgyvendintas žemės vakaruose skalavo Baltijos jūra, rytuose ribojo Minijos upės baseinas ir Ventos upė. Pamažu genties teritorija plėtėsi šiaurės link. X-XII amžiai – Kuršių genties klestėjimo laikai.
Kuršiai – vienintelė gentis iš šiandieninėje Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių, plaukiojusi Baltijos jūroje. Kuršiai buvo geri kariai – tai patvirtina islandų sagos bei senosios kronikos. Vikingų laikais kuršiai ne tik aktyviai dalyvavo jūros prekyboje ir plėšikavo, bet ir savo žemėse turėjo stambių prekybos centrų. Ši gentis valdžiusi pajūrio žemes nuo Ventės Rago iki Rygos įlankos. Šiuolaikiniais archeologiniais tyrinėjimais Kaliningrado srityje (Dr. Vladimiras Kulakovas) nustatyta, kad XI a.-XII a. kuršių gyvenvietės buvo ir šiaurės Sembijoje.
XIII a. kuršiai atkakliai kovėsi su visos Vakarų Europos remiamo Kalavijuočių ordino riteriais, bet buvo įveikti ir pakrikštyti.
1422 m. Melno taikos sutartimi pietinio Kuršo teritorija atiteko Lietuvai, šiaurinio – liko Livonijai.
Kuršiai puola Rygą
XI-a.-XII-a. kuršiai gyveno ir šiaurės Sembijoje.
Tamsiai žalia spalva atspindi Kursų gyvenvietės pagal laidotuvių paminklų duomenis. Šviesiai žalia spalva – postvikingų laikų kuršių teritorija toponimikos duomenimis.
Kuršių moterų suknelių sagės rodo Kuršių nuotakų paplitimą Prūsijos aplinkoje.
Liaudies kuršių sagės Prūsijoje:
1) Bludau/Kostrovo-II, kpv. 67;
2) Eisliethen-Goythenen/Geroyskoje-5, ats. atr.;
3) Dollkeim/Kovrovo, ats. atr.;
4) Ekritten/Vetrovo, ats. atr.;
5) Warten/Šossejnoje-1, ats. atr.;
6) Viehof/Tiulenino, kpv. 37a, 40d;
7) Gvardejsko rajonas, “Biulov’o rūmai”, ats. atr.;
8) Sanditten/Lunino, ats. atr.;
9) Linkuhnenas/Rževskoe, kpv. Li-77.
Kryžminės fibulos pavyzdys – Višpitis, Jurbarko raj., Lietuva – Vaitkunskienė, 1981, 38 pav., 2.
Kuršių kraštas
